savaimus

saváimus, -i adj. (1) JI180; Rtr 1. laisvas, ne priverstinis: Savaimus noras L784.

savaimiai adv. Jš.

2. JI180 labai panašus, tikras. 3. pats iš savęs, savaime vykstantis.

saváimiai adv. KŽ; Rtr, savaĩmiai J.Jabl: Skausmas išsiplatino savaimiai J. Votis jam savaimiai pratrūko, nerakta J. Savaimiai pradėjo sopėti man ranką J. Savaimiai (automatiškai) judanti mašina L39.